Finansinėse ataskaitose pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima,kuria remiantis finansinių ataskaitų vartotojai galėtų priimti finansiškai pagrįstussprendimus dėl įmonės vystymosi perspektyvų. Todėl finansinių ataskaitųsudarymą reglamentuojantys norminiai dokumentai įsakmiai nurodo, kaddraudžiama iškraipyti turto, pajamų, sąnaudų ar kitokius duomenis. Tačiau, kaipnurodoma 240-ajame tarptautiniame standarte auditui (toliau — TSA) „Auditoriauspareiga atsižvelgti į galimą apgaulę, atliekant finansinių ataskaitų auditą“ (2008),įmonės vadovybė visada turi išskirtines galimybes vykdyti apgaulės veiksmus,kadangi gali manipuliuoti apskaitos dokumentais ir apgaulingai sudaryti finansinesataskaitas. Apie tai, kad įmonių vadovybė šią galimybę realizuoja ir praktikoje,byloja ir XX amžiaus pabaigoje per pasaulį nuvilniję stambūs finansiniai skandalai,tokie kaip Enron, Worldcom, Ahold ir Parmalat, Lehman Brothers ir kt. Šie skandalai taip pat parodė, kad šių įmonių finansinėse ataskaitose investuotojai nesugebėjo įžvelgti finansinių apgaulių buvimo. Todėl kyla būtinybė sukurti instrumentą, kurio pagalba finansinių ataskaitų vartotojai galėtų įvertinti apgaulių buvimo finansinėse ataskaitose tikimybę