Kartą gyveno dailininkas Meškiukas.Savo dirbtuvę jis buvo įsirengęs namelyje prie upelio. Dirbtuvė-je stovėjo didžiulis molbertas, ant sienų kabojo daugybė paveikslų, įsieną rėmėsi dar nebaigtos ar visai tuščios drobės. Visur mėtėsi dažųtūbelės, skiediklio, kedrų aliejaus ir lako buteliukai, teptukai, dažaisišteplioti skudurai, saldainiai ir kitokie dailininkui labai reikalingidaiktai.Labiausiai Meškiukas mėgo tapyti medaus stiklainius. Jis pasistaty-davo pilną medaus stiklainį ant kėdės, gerai įsižiūrėdavo į jį ir pradė-davo piešti.Buvo labai svarbu išgauti tinkamą medaus spalvą. Medus kartaisbūna labai šviesus, vos gelsvas – tai liepų medus. Dažnai jis ryškiai